Šią savaitę pasirinkome labai svarbią ir aktualią temą ,,Duonelė ant mūsų stalo’’.

                      „Verkia duonelė tinginio valgoma“, „Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“ – tai patarlės, kurias neretai kartodavo mūsų seneliai ir proseneliai, jų dabar mokomės ir mes darželyje. Mūsų protėviai puikiai žinojo, kokia brangi ir šventa yra duona. Šiandien vaikai mano, kad duonos kelias prasideda ir baigiasi artimiausioje parduotuvėje – nueini ir nusiperki. Ir net nesusimąsto, kokį ilgą kelią duonelė turi nueiti, kad patektų ant mūsų stalo, kodėl ją reikia taip branginti ir mylėti.

                      Mūsų ugdytiniai turi labai mažai žinių, minčių, o kaip gi mūsų kiekvieną dieną ragaujama ir mėgstama duona atkeliauja ant mūsų stalo. Kiekvieną dieną mes žingsnis po žingsnio tyrinėjome duonos atsiradimą. Vaikai sužinojo, kad grūdus ūkininkai sėja rugsėjo 10–25 d., tačiau dėl šilto ir ilgo rudens bei nenutrūkstamo darbų konvejerio kviečiai sėjami dar ir spalį. Sėjos laikas yra vienas iš labai svarbių veiksnių, kurį žmogus gali reguliuoti ir taip bent jau iš dalies reaguoti į klimato kaitą. Grūdus ūkininkai surenka rugpjūčio mėnesį. Grūdas – tai vienasėklis vaisius, kurio plonas apyvaisis suaugęs su sėklos luobele. Kai kurių augalų grūdai apgaubti žiedažvyniais. Taip pat ugdytiniai žiūrėjo vaizdo įrašus, kaip atrodo grūdai, vėliau grupėje turėjo atskirti grūdų rūšis. Sužinojo, kad grūdus mala malūnas (vaikai žiūrėjo filmuotą medžiagą), grūdus anksčiau pjovė su pjautuvais. Dabar grūdus surenka kombainai, o anksčiau naudodavo spragilą. Atsistodavo vyrai vienas prieš kitą ir ritmiškai plakdami spragilais išplakdavo grūdelius iš varpos.

                      Vaikams buvo įdomu išgirsti, sužinoti, kad duona kepama iš rupių, o blynai ir pyragai – iš smulkių miltų. Vaikams buvo atnešta įvairios duonos, tad mažieji galėjo akivaizdžiai pamatyti, kuo skiriasi duona, iš kokių grūdų ji kepama, kad ji gali būti juoda ir balta, ragavome, lyginome duoną pagal skonį, pagal minkštumą, pagal sudėtį, mąstėme, kuo galima pagardinti duonos riekelę.

                      Spalio 11 d. buvo suorganizuota edukacija su edukacine programa „Mano kepaliukas“. Į svečius buvo pakviesti Vilniaus r. Bezdonių ,,Saulėtekio’’ pagrindinės mokyklos priešmokyklinukai.

                      Edukacinės programos metu vaikučiai kartu su svečiais susipažino su kepyklos vadove, sužinojo, kodėl kepėjai ryši prijuostes ir dėvi kepuraites, kodėl rėtis kiauras, kokio skonio miltai, kodėl duona tokia gardi, kodėl duona – kasdieninė, o tortas – tik šventinis ir kt. Vaikai patys gamino duonelę – minkė tešlą, formavo duonos kepaliukus, dėliojo juos į kepimo skardą ir stebėjo, kaip krosnelėje kepė duonelė. Kol kepė duonelė, vaikučius aplankė vilkas Pilkišius. Jis mokėsi gaminti duoną, draugauti ir dalintis. Tai padėjo vaikams įtvirtinti sukauptas žinias.

                      Visų veiklų metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duonelę, daug sužinojo apie duoną, apie sunkų darbą, ją auginant, kol ši atsiranda parduotuvėse, o vėliau – ant mūsų stalo. Todėl vaikai labai gerai įsiminė liaudies patarlę: „Duona nekrinta iš dangaus, ją reikia užsidirbti“.

                      Tokios veiklos iš tikrųjų daro teigiama poveikį vaikų ugdymui(si), vaikai įgyja daug įgūdžių ir patirties.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Danguolė Voinič