Dvi savaites ,,Daigelių’’ grupėje vyko įvairios veiklos apie pasakas. Kiekvieną dieną buvo organizuoti pasakų skaitymai grupėje, kviečiant, kolegas ar kitus įstaigos darbuotojus skaityti pasakas vaikams. Pasakų skaitymas – vienas geriausių būdų praplėsti akiratį, ypač ikimokykliniame amžiuje. Pasakos – tai kultūrinis paveldas, perduodamas iš kartos į kartą, jose užkoduotos pamokos apie įvairias socialines situacijas ir emocijų pasaulį. Pasakų skaitymas ugdo pažintinį intelektą, vaizduotę, plečia žodyną, lavina empatiją, moralę, sąžinės jausmą. Pasakas skaitant drauge su vaiku, stiprinamas emocinis tarpusavio ryšys. Skaitant pasaką, vaikams buvo pateikti ir vaizdiniai pasakos variantai (nuotraukos, pirštukinės lėlės ir kt.). Po perskaitytų pasakų vaikai buvo kviečiami kurti savo pasakas pasitelkiant įvairias dailės priemones. Mūsų tikslas buvo: padėti ikimokyklinio amžiaus vaikams sėkmingai ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus panaudojant pasakas.
Uždaviniai:
- Turtinti vaiko fantaziją, ugdyti socialines ir moralines nuostatas, mokyti elgesio normų, turtinti kalbą, teikti estetinį pasigėrėjimą.
- Skatinti vaikus aiškiai, raiškiai skaityti, pasakoti.
- Skatinti šeimas skaityti pasakas.
- Ugdyti vaikų savarankiškumą.
- Ugdyti vaikų kūrybiškumą, vaizduotę.
- Ugdyti visuomenės narį, padorų pilietį.
- Atverti pasakos „duris“.
Sausio 17 d. su vaikais apsilankėme VRSCB Bezdonių struktūriname padalinyje (bibliotekoje). Pirmas apsilankymas bibliotekoje buvo labai įdomus ir edukatyvus. Vaikučiams raibo akytės nuo gausybės visokiausių knygučių. Vaikai buvo supažindinti su bibliotekos taisyklėmis ir sužinojo, kaip svarbu elgtis atsakingai su knygomis. Bibliotekininkė parodė vaikams mažiausią ir ilgiausią bibliotekos knygą, kuri paliko didelį įspūdį. Vėliau buvo perskaityta pasaka apie Batuotą katiną, o vaikai mielai užsiėmė kūrybine veikla – sudėliojo dėlionę pagal pasaką. Laimingi ir patenkinti vaikai grįžo į darželį, žadėdami sugrįžti į biblioteką ir vėl patirti nuotykius su knygomis. Apibendrinant galima teigti, jog vaikai sužinojo, kiek yra daug pasakų, išmoko patys sekti pasakas, suvaidinti jas. Vaikai pradėjo labiau domėtis knygutėmis, iliustracijomis, išmoko jas vartyti, „skaityti“. Labai noriai vyresni vaikai įsitraukė ir į spektakliuko statymą ir vaidinimą. Labai stengėsi suvaidinti kiekvienas savo rolę. Jiems buvo labai svarbu pasirodyti kuo geriau. Vaikams labiausiai patiko vaidinti gerai jau jiems žinomas pasakas, kaip ,,Ropė’’, ,,Pirštinė’’, ,,Jaučio trobelė’’. Veiklos metu, vaikai noriai įsitraukė į kūrybą, kuriant ir piešiant savo mylimiausius personažus. Buvo pakankamai lavinta vaikų fantazija, socialinės ir moralinės nuostatos, praturtėjo kalba, estetinis pasigėrėjimas. Taip pat vaikai pradėjo aiškiau, raiškiau pasakoti, pagerėjo vaikų savarankiškumas, kūrybiškumas. Atsirado didesnis susidomėjimas pasakomis, nes vaikai laisvu laiku, kartu žaisdavo mėgstamų epizodus.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Danguolė Voinič
