Projektinė veikla darželyje

Įvairiaspalvis ruduo ne tik papuošė gamtą, bet ir sudarė galimybę darželyje rudens gėrybes panaudoti įvairioje vaikų veikloje. Su vaikais prisirinkę įvairios gamtinės medžiagos, ją panaudojome įvairioje projektinėje veikloje. Šį rudenį ,,Daigeliai’’ grupė prisijungė prie respublikinių STEAM projektų: „Rudeninis papuošalas“, „Matematika su rudens gėrybėmis“, „Ilgiausi gamtos karoliai“, ,,STEAM pūstažandžio moliūgėlio kelionė iki žibinto“. Spalio mėnesį ,,Daigeliai’’ grupėje buvo suorganizuota papuošalų paroda. Projektų metu plėtojome ugdytinių žinias apie gamtoje augančius augalus, jų savybes, ugdėmės smulkiąją motorika, gilinome vaikų matematines žinias bei loginį mąstymą,  skatinome vaikus, išradingai plėtoti veiklą, naudojant gamtines priemones, STEAM elementus, siekiant įgyvendinti konkrečius sumanymus. Ugdytiniai iš pasirinktų gamtinių medžiagų verė karolius, gamino įvairius papuošalus, eksperimentuojant bei tyrinėjant, ieškojo naujų matematikos pažinimo raiškos formų, naudojant STEAM metodiką. Išbandė įvairius meninės raiškos būdus, medžiagas bei atlikimo technikas. Ugdytiniai kūrybiškai įgyvendino idėjas naudojant gamtinę medžiagą, formavosi matematinius įgūdžius, pasitelkiant įvairius sprendimus, išradingumą, kūrybiškumą. Išgyveno kūrybos džiaugsmą ir sėkmę, formavosi emocinį ryšį su gamta. Visa tai ugdytiniams suteikė džiaugių emocijų kuriant netradicinius karolius, papuošalus, žibintus iš gamtos gėrybių.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Danguolė Voinič

Pyragų diena darželyje

Kai lauke saulės spindulių vis mažėja, o šventinės lemputės dar neįžiebtos, „Pyragų diena“ puiki proga pasidalinti savo šiluma ir gerumu. Metų pabaiga – tai toks laikas, kai skaičiuojami nuveikti darbai, kai mintyse dėliojasi padėkos žodžiai artimiesiems ir tiems, kurie darbų sūkuryje ištiesė ranką.

Pyragų diena jau tapo gražia tradicija Lietuvoje. Tai puiki proga atlikti labai prasmingą darbą – pagelbėti mažiesiems ligoniukams. Už geros valios žmonių suaukotas lėšas jau padėta dešimtims tūkstančių ligoniukų. Šią dieną kviečiami visi kepti pyragus, parduoti ir surinktas lėšas aukoti.

Lapkričio 6 d. Pyragų dieną ,,Strumyk‘‘ ir ,,Daigelių‘‘ grupės paminėjo šiek tiek kitaip. Tiesiog kartu gaminomės pyragus. Pyragai = gerumas ir gera savijauta. Šis ryšys akivaizdus ir pasireiškia dviem būdais- kūrybine saviraiška ir bendravimu. Gamindami maistą, kepdami mes kūrybiškai išreiškiame save, atsipalaiduojame, užmirštame rūpesčius. Dėmesingai įsisąmoniname situaciją, kad pagamintume norimą patiekalą. Taip pat turime apgalvoti tolesnį procesą – kaip patiekalą pateiksime, kaip ir su kuo valgysime. Visa tai subalansuoja mus tuo metu ir lemia toliau mūsų gerą savijautą. Neveltui populiarėja ne tik meno, bet ir kulinarinė terapija. Gamindami bendraujame ne tik su pačiu savimi, bet ir kitais. Pagamintu pyragu ir kitu patiekalu parodome savo jausmus – dėkingumą, supratimą, pozityvumą. Maistas mums reikalingas ir fiziškai, ir emociškai – gamindami kitiems ir dalindamiesi, laukiame ne tik įvertinimo, bet ir gerai jaučiamės patys.

 Šią dieną ne tik plėtėme žinias apie pyragus ir gardumynus, bet ir linksmai praleidome laiką. 

Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Danguolė Voinič ir Aurelija Jadinskytė

Vilniaus rajono ikimokyklinį ugdymą teikiančių ugdymo įstaigų projektas „Penkios dienos su obuoliu“

Projekto metu vaikai ugdėsi bendrąsias kompetencijas, judriųjų žaidimų metu lavino stambiąją ir smulkiąją motoriką. Pasitelkiant įgytas žinias, vaizduotę atliko meninius darbelius. Vaikai vaikai klausėsi dainelių apie obuolius, patys dainavo, šoko. Užsiėmimų metu vaikai „virė“ iš obuolių įvairius patiekalus.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Julija Mincevič

Duonelė ant mūsų stalo

Šią savaitę pasirinkome labai svarbią ir aktualią temą ,,Duonelė ant mūsų stalo’’.

                      „Verkia duonelė tinginio valgoma“, „Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“ – tai patarlės, kurias neretai kartodavo mūsų seneliai ir proseneliai, jų dabar mokomės ir mes darželyje. Mūsų protėviai puikiai žinojo, kokia brangi ir šventa yra duona. Šiandien vaikai mano, kad duonos kelias prasideda ir baigiasi artimiausioje parduotuvėje – nueini ir nusiperki. Ir net nesusimąsto, kokį ilgą kelią duonelė turi nueiti, kad patektų ant mūsų stalo, kodėl ją reikia taip branginti ir mylėti.

                      Mūsų ugdytiniai turi labai mažai žinių, minčių, o kaip gi mūsų kiekvieną dieną ragaujama ir mėgstama duona atkeliauja ant mūsų stalo. Kiekvieną dieną mes žingsnis po žingsnio tyrinėjome duonos atsiradimą. Vaikai sužinojo, kad grūdus ūkininkai sėja rugsėjo 10–25 d., tačiau dėl šilto ir ilgo rudens bei nenutrūkstamo darbų konvejerio kviečiai sėjami dar ir spalį. Sėjos laikas yra vienas iš labai svarbių veiksnių, kurį žmogus gali reguliuoti ir taip bent jau iš dalies reaguoti į klimato kaitą. Grūdus ūkininkai surenka rugpjūčio mėnesį. Grūdas – tai vienasėklis vaisius, kurio plonas apyvaisis suaugęs su sėklos luobele. Kai kurių augalų grūdai apgaubti žiedažvyniais. Taip pat ugdytiniai žiūrėjo vaizdo įrašus, kaip atrodo grūdai, vėliau grupėje turėjo atskirti grūdų rūšis. Sužinojo, kad grūdus mala malūnas (vaikai žiūrėjo filmuotą medžiagą), grūdus anksčiau pjovė su pjautuvais. Dabar grūdus surenka kombainai, o anksčiau naudodavo spragilą. Atsistodavo vyrai vienas prieš kitą ir ritmiškai plakdami spragilais išplakdavo grūdelius iš varpos.

                      Vaikams buvo įdomu išgirsti, sužinoti, kad duona kepama iš rupių, o blynai ir pyragai – iš smulkių miltų. Vaikams buvo atnešta įvairios duonos, tad mažieji galėjo akivaizdžiai pamatyti, kuo skiriasi duona, iš kokių grūdų ji kepama, kad ji gali būti juoda ir balta, ragavome, lyginome duoną pagal skonį, pagal minkštumą, pagal sudėtį, mąstėme, kuo galima pagardinti duonos riekelę.

                      Spalio 11 d. buvo suorganizuota edukacija su edukacine programa „Mano kepaliukas“. Į svečius buvo pakviesti Vilniaus r. Bezdonių ,,Saulėtekio’’ pagrindinės mokyklos priešmokyklinukai.

                      Edukacinės programos metu vaikučiai kartu su svečiais susipažino su kepyklos vadove, sužinojo, kodėl kepėjai ryši prijuostes ir dėvi kepuraites, kodėl rėtis kiauras, kokio skonio miltai, kodėl duona tokia gardi, kodėl duona – kasdieninė, o tortas – tik šventinis ir kt. Vaikai patys gamino duonelę – minkė tešlą, formavo duonos kepaliukus, dėliojo juos į kepimo skardą ir stebėjo, kaip krosnelėje kepė duonelė. Kol kepė duonelė, vaikučius aplankė vilkas Pilkišius. Jis mokėsi gaminti duoną, draugauti ir dalintis. Tai padėjo vaikams įtvirtinti sukauptas žinias.

                      Visų veiklų metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duonelę, daug sužinojo apie duoną, apie sunkų darbą, ją auginant, kol ši atsiranda parduotuvėse, o vėliau – ant mūsų stalo. Todėl vaikai labai gerai įsiminė liaudies patarlę: „Duona nekrinta iš dangaus, ją reikia užsidirbti“.

                      Tokios veiklos iš tikrųjų daro teigiama poveikį vaikų ugdymui(si), vaikai įgyja daug įgūdžių ir patirties.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Danguolė Voinič

TARPTAUTINĖ VAIKŲ GYNIMO DIENA DARŽELYJE

Birželio 1d. darželyje“ vyko sporto renginys, skirtas Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti.

Tarptautinė vaikų gynimo diena – tai priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises. Vaikai turi teisę augti šeimose, turėti mamą ir tėtę, eiti į darželį ar mokyklą, turi teisę jaustis saugūs, augti sveiki.  ,,Vaikai – gražiausios pasaulio gėlės. Ir niekas taip gražiai nežydi, kaip šypsena vaiko lūpose, niekas taip greit nedžiūsta,  kaip vaiko ašaros, niekas taip nepasotinamas, kaip vaiko noras sužinoti, pažinti…”   ( A. Baltrūnas )

Vasara prasideda gražia švente – Tarptautine vaikų gynimo diena. Visų grupių vaikučiai ir auklėtojos išbėgo į darželio kiemą kartu pasportuoti, pažaisti, pabūti, pasidžiaugti vaikyste. Drauge visi dalyvavome įvairiuose žaidimuose, rungtyse, pūtėme muilo burbulus, piešėme kreidelėmis. Buvo linksma ir smagu, visi patyrėme daug puikių akimirkų!

Ikimokyklinio ugdymo mokytojos: Danguolė Voinič, Aurelija Jadinskytė ir Ana Gricevič

Išleistuvės vaikų darželyje

                      Artėjant išleistuvių šventei darželyje, nejučia susimąstome, kaip gi šiemet pasitiksime vasarą ir paminėsime mokslo metų pabaigą. Skaisti vasaros saulė ir kvepiantys alyvų žiedai tarytum byloja, kad atėjo metas priešmokyklinukams ir būsimiesiems priešmokyklinukams atsisveikinti su darželiu. Ne už kalnų vaikučiai žengs žingsnį į mokyklą, kas į pirmą klasę, o kas į mokyklos priešmokyklinę klasę ir išgirs pirmąjį skambutį.

                      Visą savaitę vyko šurmulys. Buvo puošiamos grupės, laiptinės. Gegužės 30 d. šventiškai papuošta grupė paskutinį kartą pakvietė  –  vaikus į pačią spalvingiausią ir daugiausiai emocijų sukeliančią Šeimos šventę – išleistuves.
                      Visiems susirinkusiems buvo džiugu stebėti, kaip vaikai skambiai dainavo, išraiškingai deklamavo ir šoko. Žiūrėjome į ugdytinius ir negalėjome patikėti, kad jie užaugo, pasiruošė naujam gyvenimo etapui. Šis jų koncertas buvo be galo nuoširdus ir šiltas.

                      Pabaigoje vaikučiai ir tėveliai ėjo sodinti medelį darželio kieme. Tai yra mūsų darželio tradicija. O po to visi skubėjo prie stalo vaišintis dideliu tortu. Šventė suteikė visiems vaikams, jų tėveliams, pedagogams ir svečiams šiltų, džiugių emocijų.
                      Linkime būsimiems pirmokėliams ir priešmokyklinukams ištvermės, ryžto, geros nuotaikos, o tėveliams dėkojame už bendravimą ir bendradarbiavimą per visus šiuos metus.

                      Tegul darželio nuotaikos, draugai ir nepaliaujamos linksmybės išlieka Jūsų vaikučių atmintyje ir mokyklos suole.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Danguolė Voinič

Velykos, Velykos – pavasario šventė!

Šv. Velykos – gamtos atbudimo šventė, kuri pažadina gyvybę. Ugdytiniai su mokytojomis grupėse ruošėsi gražiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms. Kalbėjosi apie šventės papročius ir tradicijas. Veiklų metu atliko įvairias užduotėles – piešė, klijavo, aplikavo velykinius kiškius ir margučius. Grupės pasipuošė įvairiais vaikų, tėvelių, pedagogų darbeliais. Išmoko kiaušinių marginimo būdų. 2023 m. balandžio 11 d. darželyje vis netilo šv. Velykų šurmulys. Visose grupėse vaikai dalijosi šventiniais įspūdžiais, džiaugėsi gražiai namuose numargintais margučiais.  Ir visi, kaip ir kasmet, nekantriai laukė šventės, kuri vyko ,,Daigeliai‘‘ grupėje. Šventės metu vaikai deklamavo eilėraštukus, visi drauge šoko rateliuose, žaidė žaidimus. Nenuoramos Kiškiai visus šventėje dalyvavusius vaikučius pakvietė pajudėti ir parungtyniauti linksmose estafetėse. Šventė persikėlė ir į lauką. Vaikai linksmai leido laiką, džiaugėsi pavasariu, rideno kiaušinius, žaisti velykinius žaidimus.

Tikime, kad Velykinė nuotaika atnešė gaivią tikėjimo galią, kuri apsigyveno mūsų širdyse. Norisi palinkėti, kad kartu su atbundančia gamta visų mūsų sielose skleistųsi gerumo gėlės.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Danguolė Voinič

VELYKŲ MARGUČIAI „STRUMYK“ GRUPĖJE

Speigo pančių nebeliko, saulė šypsos iš pat ryto,

Ir su atbudusia gamta užlieja širdį šiluma!

Linkime jaukios ir gražios Velykų šventės šeimos apsuptyje!

Svarbiausias Velykų šventės akcentas – margutis. Senovėje margučių dažymas vaikams teikdavo daug džiaugsmo. Margučius puošdavo kiekviena šeima – kas vašku dažydavo, kas svogūnų lukštuose virdavo, kas skustiniu skusdavo – visi stengdavosi, kad jų margučiai būtų skaistesni ir gražesni už kaimynų. Tiek mažiems, tiek dideliems margučių marginimas gali suteikti daug džiaugsmo ir erdvės meninei saviraiškai. 

Su vaikais išbandėme naują margučių dažymo techniką – krepiniu popieriumi. Tiek mokytojoms, tiek vaikučiams tai buvo naujas dažymo būdas. Daug darbo nereikalavo, bet rezultatai buvo labai gražūs. Visi vaikučiai džiaugėsi ir nešė tėveliams parodyti ką padarė.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Aurelija Jadinskytė

SAUGAUS EISMO DIENA

Nuo 2006-ųjų metų balandžio 6-oji Lietuvoje paskelbta Saugaus eismo diena. Lietuvos policija kviečia Lietuvos gyventojus bent šią dieną pabūti kelyje žmogiškesniais, pakantesniais ir rūpestingesniais. Pareigūnai ragina pagalvoti ne vien apie save, bet ir apie kitų saugumą.

Žmonės raginami kelyje elgtis pagal visas saugumo taisykles. Vairuotojai ir keleiviai – automobiliuose segėti saugos diržus. Tėvai įspėjami, kad pasirūpintų automobiliuose vežamais vaikais – jie privalo sėdėti prisegti jų amžiui pritaikytose autokėdutėse.

Šiandien su „Strumyk“ grupės vaikais minėjome saugaus eismo dieną. Grupėje pasidarėme šviesoforą, pėsčiųjų perėją, pasiskirstėme vaidmenimis ir suvaidinome eismo situacijas. Buvo organizuotos įvairios veiklos, skirtos saugaus eismo įgūdžių įtvirtinimui. Vaikams labai patiko ir buvo įdomi patirtis.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Aurelija Jadinskytė

Projektas ,,Daiktai ir žaislai pagaminti iš antrinių žaliavų‘‘

Kiekvienais metais kovo 20 dieną minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Tai viena svarbiausių ir gražiausių aplinkosaugos švenčių, kuri suvienija visus žmones bendram rūpesčiui dėl mūsų visų namų. Šią dieną prasideda pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose žemės rutulio kampeliuose. Kartu su Žemės diena pradedamas švęsti ir Žemės mėnuo, kuris baigiasi balandžio 22 dieną. Šią dieną minimas ryšys su gamta, augalais ir žeme. Mūsų maži ir, atrodytų, nežymūs darbai – šiukšlių rūšiavimas, vandens taupymas, elektros tausojimas padeda išsaugoti senkančius žemės išteklius. Kiekvienas turėtume pagalvoti apie mūsų planetos problemas ir savo kasdienę veiklą – plastiko naudojimą buityje, ekologiškų – saugių aplinkai priemonių naudojimą. Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi, nes ši planeta priklauso mums visiems.

Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos Bezdonių ikimokyklinio ugdymo skyrius pakvietė šią dieną paminėti dalyvaujant ekologiškame, tvariame Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, tėvų ir mokytojų virtualaus kūrybinių darbų projekte ,,Daiktai ir žaislai pagaminti iš antrinių žaliavų‘‘. Buvo siekiama parodyti, jog antrines žaliavas galima prikelti ,,antram gyvenimui”, tokiu būdu prisidedant prie gyvybės išsaugojimo, taršos, klimato kaitos mažinimo. Šio projekto tikslas – plėtoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, tėvų (globėjų) pedagogų sąmoningumą tausoti gamtą, formuojant atsakingą požiūrį į rūšiavimo naudą.

Sveika ir tvari aplinka, neužteršta gamta – didžiausias žmonijos turtas ir būtina sąlyga žmonijai išlikti. Tvarumas – tam, kad ateityje gyventume gražesniame ir švaresniame pasaulyje. Nuo to, kaip mes saugosime gamtą, naudojamės jos teikiamomis gėrybėmis, puoselėjame ir tausojame aplinką, priklauso mūsų visų ateitis. Tvari aplinka – naujos galimybės.

Bet kuri žmogaus veikla yra susijusi su atliekų susidarymu: didėja žmonių poreikiai visų rūšių gėrybėms, vis daugiau gaminama vienkartinio naudojimo daiktų, daugelis namų apyvokos reikmenų dažnai keičiami, prekėms apipavidalinti ir įpakuoti naudojama vis daugiau įvairių medžiagų. Didėjant vartojimui, plečiantis reklamai, buitinių atliekų lavina auga labai sparčiai. Kiekvienais metais yra surenkamos ir į sąvartynus išvežamos tonos šiukšlių. Kad ir kaip stengsimės mažinti atliekų kiekį, jos visai neišnyks, tačiau vienas iš būdų to siekti – plėsti rūšiavimo mastą ir perdirbimą. Daugelis nereikalingų antrinių žaliavų netaps šiukšlėmis, jeigu mokėsime jas tinkamai panaudoti dar kartą. Juk kas vienam šiukšlė – kitam gali tapti lobiu ir kūrybiškumo prasiveržimu.

Prie projekto prisijungė ne tik Vilniaus r. savivaldybės švietimo įstaigos: Nemenčinės vaikų darželis, Bezdonių ,,Saulėtekio‘‘ pagrindinė mokykla, Nemėžio vaikų lopšelis – darželis, Kabiškių vaikų lopšelis – darželis, Nemenčinės vaikų lopšelis – darželis, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Sužionių pagrindinio ugdymo skyrius, Nemenčinės vaikų darželio skyrius Rudausių daugiafunkcis centras, Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazija, Kalvelių vaikų darželis, bet ir Vilniaus miesto ,,Papartis’’ vaikų lopšelis – darželis ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras.

Projekto dalyviai, nestokodami kūrybiškumo ir fantazijos, pabandė nereikalingus daiktus prikelti antram gyvenimui ir sukūrė nuostabių darbų. Vaikų ir tėvų, pedagogų rankose plastikas, popierius ir metalas virto daiktų saugojimo dėžėmis, taupyklėmis, žaislais ar žaidimais, interjero detalėmis. Išradėjai gavo kūrybinės motyvacijos, įgyvendino daug naujų idėjų, patyrė gerų emocijų, nes atliekų pakartotinis panaudojimas taupo gamtos išteklius ir saugo bei puoselėja aplinką.

Labai norime tikėti, kad jaunoji karta užaugs žinodama, kaip tausoti Žemės išteklius, daiktų ilgaamžiškumui ir galimybėms juos prikelti naujam gyvenimui skirs ypatingą dėmesį.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Danguolė Voinič