,,Mūsų mylima žemelė’’

Kiekvienais metais kovo 20 dieną minima Pasaulinė Žemės diena. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose.

Ši diena mus ragina ir įpareigoja konkrečiais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Tą galime atlikti kiekvienas savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje.

Žemė daug priklauso nuo žmogaus, nors jis ir nesugeba valdyti jos stichijų. Žemė, kaip ir žmogus, supyksta, kai jos negerbiame ir nemylime taip, kaip ji nusipelnė. Žemės planeta – žmogaus rankose, tad saugokime ją ir puoselėkime, neterškime gamtos, miškų, vandenų, kurie bus reikalingi visada.

Rūpindamiesi švaria aplinka, mes parodome, kad ir mums, mažiesiems žemės gyventojams, rūpi didieji gamtos namai. Priminkite vaikams, kad reikia tausoti žemę: nelaužyti medžių, rūšiuoti atliekas, neteršti gamtos šiukšlėmis, globoti gyvūnus ir augalus, neteršti upių, ežerų, taupyti popierių ir elektrą, taip saugosime ir tausosime žemės mums duodamus išteklius. Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi kiekvieną dieną!

Šiomis dienomis darželyje su vaikais vyko pokalbiai, diskusijos šia tema. Vaikai klausėsi pasakojimų apie planetą Žemę, kūrinėlių, eilėraščių apie gamtą, gėrėdamiesi gražiais gamtos vaizdais eilėraščių posmuose. Aptarėme kas suteikia grožį gamtai, mūsų žemei. Kartu su vaikais svarstėme kuo mes galime padėti mūsų gamtai, žemei. Vaikai vartė, žiūrinėjo knygas apie gamtą, mūsų žemę. Tyrinėjo gaublį. Vaikams buvo papasakota apie pavojus, gamtos teršimą, aplinkos niokojimą, žiūrinėjo nuotraukas, iliustracijas apie tai. Svarstė, diskutavo kas atsitiks jei žmonės nesaugos mūsų žemės, ką turime daryti ir t.t. Aiškinomės koks žmogaus elgesys kenkia gyvūnams, augalams, miškui, vandeniui, kaip galima to išvengti. Vaikai žaidė, dalyvavo įvairioje veikloje, lavino smulkiąją motoriką. Meninėje veikloje pagal savo gebėjimus vaikai kūrė planetą – Žemę. Klausėsi dainelių ,,Žemė’’, ,,Jorė žemę atrakino’’.

Su nekantrumu lauksime kitos savaitės, kai galėsime paminėti Vandens dieną kovo 22 d.,Gandro (paukščių) dieną kovo 25 d.

Su vandeniu susiduriame kasdien, mūsų diena prasideda nuo prisilietimo prie vandens, o vakare jis palydi mus ramiam miegui.Vanduo ne tik naudingas jis tiesiog būtinas mūsų gyvenime. Juk kiekvieną dieną prausiamės, malšiname troškulį, plauname, laistome, gaminame valgyti –  visam tam reikalingas vanduo.

Hipokratas yra pasakęs, kad: „Vandenyje – sveikata“. Šis teiginys yra trumpas, bet kartu ir be galo išsamus. Vaikai jau nuo ankstyvo amžiaus turi būti mokomi apie vandens naudą žmogui, gyvūnams ir kitai gyvąjai gamtai.

Kiekvienas turime teisę į švarų vandenį, sveikatos apsaugą ir švarią ekologinę aplinką. Visa mus supanti ekologinė sistema negalėtų egzistuoti be vandens. Todėl jau ikimokykliniame amžiuje svarbu ugdyti gamtamokslinio – ekologinio ugdymo pradmenis.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Danguolė Voinič

Bukieciki dla kobiet od grupy „Żaczki” z okazji 8 marca!

Marzec wyjął grosik srebrny,
Teraz będzie mu potrzebny.
Do kwiaciarni marzec pobiegł,
Kupić bukiet na Dzień Kobiet.

Dzień Kobiet jest obchodzony corocznie w wielu państwach. Te święto swoje początki miało aż w 1909-1910 latach, kiedy to płeć piękna walczyła o równość i prawa. W XXI wieku Dzień Kobiet ma już inny klimat, jest raczej kojarzony z delikatnością i kobiecością. Dzisiejszy dzień to doskonała okazja, by wyrazić szacunek i docenić kobiety. Zazwyczaj Panie są obdarowywane kwiatami i słodyczami, lub co najmniej życzeniami.

Z tej okazji grupa „Żaczki” namalowała kolorowe bukiety! Mimo że na dworze jest szaro, dzieci składają najserdeczniejsze życzenia i pragną, aby te kwiaty cieszyły serduszka Kobiet!

Nauczycielka Magdalena Bartoszewicz

KAZIUKO MUGĖ

Kaziuko mugė – pats tikriausias pavasario pranašas. Visą savaitę grupės vaikučiai ir jų tėveliai, vadovaujami kūrybiškų savo auklėtojų, ruošė darbelius, skirtus Kaziuko mugei.

Šių metų kovo 4 dieną grupėje „Strumyk“ vyko Kaziuko mugė, kurios tikslas – supažindinti vaikus su Kaziuko mugės papročiais ir amatais.

Šiemet Kaziuko mugė taip pat buvo pakoreguota pandemijos. Tačiau negalėjome atimti iš vaikų nuostabios mugės, visgi visą savaitę su vaikais kalbėjome apie Kaziuko mugę, ruošiamės. Su vaikais kepėme vaflius, darėme verbas, piešėme ąsočius, lipdėme paukštelius. Vaikams patiko žiūrėti ir susipažinti su Kaziuko mugės amatais.

Pasibaigus mugei, grupėje dar ilgai sklandė pavasariška nuotaika. Toks renginys suburia, suartina grupės bendruomenę, lavina ugdytinių kūrybiškumą ,meninį- estetinį suvokimą.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Aurelija Jadinskytė

Svarbi informacija tėvams, auginantiems priešmokyklinio amžiaus vaikus

Informuojame, kad prašymai priimti vaikus į priešmokyklinio ugdymo grupę 2021-2022 mokslo metams informacinėje sistemoje teikiami iki š. m. balandžio 1 d.

Vadovaujantis 2021 m. vasario 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-38 patvirtintu centralizuotu vaikų priėmimo į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašu, į priešmokyklines ugdymo grupes pirmiausia priimami visi priešmokyklinio amžiaus vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Įstaigos aptarnavimo teritorijoje bei prašymai ateinantiems mokslo metams informacinėje sistemoje pateikti iki šių metų balandžio 1 d.

Priėmus visus Įstaigos aptarnavimo teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusius pageidaujančius ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vaikus ir esant laisvų vietų, tėvų (globėjų) prašymu priimami Vilniaus rajono savivaldybėje deklaruoti vaikai. Priėmus visus Savivaldybėje deklaruotus vaikus ir esant laisvų vietų, tėvų (globėjų) prašymu priimami kitų savivaldybių teritorijose gyvenantys vaikai.

Prašymai į pageidaujamos (-ų) Įstaigos (-ų) priešmokyklinio ugdymo grupes pateikti po šių metų balandžio 1 d. 2021-2022 mokslo metams tenkinami tik tada, jeigu Įstaigoje yra laisvų vietų. Jeigu prašyme pageidaujamoje (-ose) Įstaigoje (-ose) nėra laisvų vietų – siūloma artimiausia Įstaiga, vykdanti priešmokyklinio ugdymo programą, kurioje yra laisvų vietų.

Registracijos nuoroda https://www.registruok.lt/go.php/VILNIAUS-RAJONO-SAVIVALDYBE19015221898

Informacinėje sistemoje, registruojant vaiką į bendrojo ugdymo mokyklos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos priešmokyklinio ugdymo grupes, pasirenkama skiltis „registracija į darželius“.

Zapusty czas zacząć!

Tłusty Czwartek, inaczej Zapusty, dziś oznacza zapowiedź Wielkiego Postu, ale kiedyś znaczyło to pożegnanie zimy i powitanie wiosny, więc było to święto radości. Tego dnia obficie ucztowano – jedzono tłusto i dużo. Najczęstszym daniem były i są pączki, bliny, naleśniki i wszystko co zawiera tłuszcz. Pączki początkowo robiono z mięsem i skwareczkami, później z konfiturą, a dziś pączki mają przeróżne nadzianie.
W Polsce Zapusty obchodzono od Tłustego Czwartku do wtorku – przedednia Wielkiej Środy i początku postu. Na Litwie zaś zapusty, czyli „Užgavinės” obchodzi się tylko we wtorek. W tradycjach baltów ludzie także przebierali się w maski, które wykonywali własnoręcznie. W trakcie balowania była palona „More”, duża lalka symbolizująca zimę, aby przywołać wiosnę. Te tradycje przyjęli także Polacy mieszkający na terenach Litewskich.
W czwartek 11 lutego, aby bardziej przybliżyć tradycje grupie „Żaczki”, porozmawialiśmy o zapustach. Dzieci się dowiedzieli jakie są obrzędy i tradycje, po czym wspólnie malowaliśmy i robiliśmy maski. Dzieci nie były ograniczone w technice wykonania maski, można było szaleć, malować, kleić, i stworzyć taką maskę, żeby zima się wystraszyła. Po ukończeniu prac, grupa była poczęstowana pączkami, gdyż jak głosi legenda, tego dnia trzeba zjeść co najmniej jednego pączka, aby rok był udany! Po smakołykach dzieciaki mieli wystarczająco sił, aby tańczyć i straszyć zimę.

Wychowawczyni Magdalena Bartoszewicz

RENGINYS SKIRTAS VASARIO 16 – ĄJAI DIENAI PAMINĖTI

Artėjant Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai, džiaugiamės, kad esame laisvi. Pasaulį apėmusios pandemijos akivaizdoje žodis „laisvė“ įgauna kiek gilesnę prasmę. Ši diena skiriasi iš visų švenčių, ne tik renginiais, bet ir kiekvieno lietuvos piliečio apsisprendimu sąžiningai dirbti dėl tautos ir krašto gerovės, gražesnės ateities. Šią dieną turime pajusti pagarbą tautos ir valstybės simboliams – Vėliavai, Herbui, Himnui.

Pilietiškumo ir tautiškumo ugdymas – sunkus darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. Tam tikra prasme tai – kaip ir vertybių ugdymas. Su vaikais reikia kalbėti apie praeitį, supažindinti su istorijos svarbiausiais momentais, supažindinti su simboliais, dainuoti liaudies dainas, pasimokyti giedoti himną. Paprasti ir kasdieniški paaiškinimai, pasakojimai, dainos, istorinių vietų aplankymas, darbelių darymas, dalyvavimas tautiniuose renginiuose – ugdo pilietiškumą. Pilietiškumo daigelius reikia ne tik pasodinti, bet ir auginti, brandinti kas dieną. Kartkartėmis, pasitaikius progai, o ir visai be progos kalbėkime su vaikais apie savo Lietuvą, apie joje gyvenusius ir gyvenančius žmones, kurie visais laikais garsino mūsų šalį ir tebegarsina. Jau net mažas vaikas gali suprasti, kad valstybę kuriame MES ir ji tokia, kokios visi esame verti. Turime visi pasistengti, kad būtų gera čia gyventi, dirbti ir mylėti. O didžiuotis tikrai turime kuo.

Visą savaitę darželyje buvo vykdomos įvairios veiklos: kalbama apie Lietuvą, svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, asmenybes, gamtos grožį, priminėme vaikams Lietuvos valstybės simbolius, buvo daromi įvairūs darbeliai, vaikams akcentuojama meilė Tėvynei ne tik veiklose, muzikiniuose užsiėmimuose, bet ir intensyviai ruošiantis renginiui. Suprantame, kad ikimokykliniame amžiuje svarbus nuolatinis, nepertraukiamas tautiškumo ugdymas, vaikai ne tik retkarčiais turi kalbėtis apie Lietuvą, bet kiekvieną dieną jausti savo būtį, svarbą ir džiaugsmą kad gyvena savo šalyje. Besiruošdami šiai šventei papuošėme darželio aplinką: trispalviais akcentais dabinome langus, grupes, vaikai kartu su auklėtojomis gamino karūnėles, kurios puošė vaikučių galvas per šventę. Prisijungėme prie respublikinės socialinės gerumo akcijos „JŪS NE VIENI“.

Vasario 15 d. darželyje buvo suorganizuotas renginys skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Renginio metu mažiesiems buvo surengtas skaitovų konkursas„Mūsų žodžiai tau tėvyne!’’, pradžioje, savo rankose laikydami trispalves vėliavėles, sugiedojome Lietuvos himną, aptarėme Lietuvos Trispalvės spalvų reikšmes, prisiminėme kokioje šalyje gyvename, dainavome, šokome lietuvių liaudies šokius, vaikai dalyvavo viktorinoje, atsakinėdami į jiems pateiktus klausimus. Šio renginio metu vaikai galėjo pajusti šventės didingumą, grožį, džiaugsmą.

Tikimės, kad visą savaitę organizuotos veiklos, ši šventė palietė vaikų širdeles, skatino domėtis ir didžiuotis sava šalimi.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Danguolė Voinič

VASARIO 16 – OSIOS MINĖJIMAS

Dėkoju aš tau už laimingą vaikystę,

Už mamą ir tėtį, už mūsų draugystę.

Gyvuoki per amžius ir būki laisva,

Gimtine manoji, brangi LIETUVA

Vasario 16-oji – ypatinga šventė visai Lietuvai. Bezdonių ikimokyklinio ugdymo skyriaus grupė „Strumyk“ ugdytiniai paminėjo šią dieną aktyviai, dalijosi žiniomis apie savo kraštą, jos tradicijas, dainavo tarmiškas dainas, šoko ratelius, taip pat dainavo Lietuvos valstybės himną. Vasario 16 – osios minėjimu, norėjome ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, meilę tėvynei, savo kalbai ir jos tarmei. Visi pasipuošėme tautine atributika, nešini trijų spalvų vėliavėlėmis. Šios dienos minėjimu įtvirtinome žinias apie tautinius simbolius, dainavome lietuvių liaudies dainas, šokome ratelius, veiduose neblėso šypsenos – tokia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimo šventė buvo mūsų grupėje „Strumyk“.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Aurelija Jadinskytė

Pilietiškumo iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“

 …Šiandien laisvas gyvenu,

Nėra tų baisių laikų.

Lietuvoj, kurioj gimiau,

Saulė šviečia man ir tau…

2021 m. pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ Lietuvoje vyksta nuo 2008 metų.  Minėjimas įgauna ypatingą prasmę ir reikšmę dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Prieš 30 metų Lietuva nebuvo NATO ir ES nare, mūsų teritorijoje vis dar šeimininkavo okupacinė kariuomenė, tačiau vieninga ir laisvės trokštanti tauta tomis dienomis apginė Lietuvos nepriklausomybę ir pasipriešino agresoriui. Manome, kad ir šiandien pilietiškumas ir visuotinis pasiryžimas ginti savo šalį yra kertinis potencialų agresorių atgrasantis veiksnys. Laisvės gynėjų dienos minėjimas yra puiki proga parodyti ne tik sau, bet ir visam pasauliui (taip pat ir potencialiems agresoriams), kad ir šiandien esame vieningi ir pasiruošę apginti iškovotą laisvę. Šių metų pilietinę iniciatyvą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Š. m. sausio 13 dieną mūsų darželio bendruomenė prisijungė prie visuotinės pilietinės iniciatyvos ,,Atmintis gyva, nes liudija“.  Iniciatyvos simbolis – žvakė, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę.

Sausio 13-osios rytas prasidėjo kiek kitaip. Vaikai buvo sukviesti į Sausio 13-osios minėjimo rytmetį, kurį pradėjo Lietuvos himnu. Šį rytą vaikai kartu su darželio pedagogais uždegė žvakutes grupėse ir pagerbė žuvusius už laisvę tylos minute. Visi vaikai ir visi darželio darbuotojai įsisegė į atlapus simbolį – neužmirštuolės žiedą, parodydami, kad vertina Laisvės kovotojų auką, yra dėkingi, jog šiandien gali džiaugtis gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje.

8 valandą languose matėsi tik žvakelių šviesos ir tvyrojo susikaupimas. Ryto rato metu grupėse vyko pilietiškumo veiklos: aptarta laisvės svarba, prisiminti ir pagerbti už mūsų laisvę kovoję žmonės. Vaikams buvo skaitomos eilės, pasakojamos istorijos, rodomos nuotraukos, vaikai klausė, dainavo dainas apie savo brangią šalį Lietuvą. Ugdytiniai susimąstę stebėjo demonstruojamą filmą apie tų dienų įvykius. Meninės veiklos metu vaikai piešė, aplikavo Tėvynės meilės, laisvės temomis.

Prie šios iniciatyvos pakvietėme prisijungti ir vaikų, kurie šiuo metu nelanko darželio dėl karantino, šeimas. Į uždarą socialinę grupę tėvai siuntė nuotraukas, kaip jie paminėjo šią dieną namuose.

Mes, pedagogai, tėvai, labai tikimės, kad istoriniai įvykiai neišdils iš vaikų atminties ir mes visi įvertinsime tai, kaip svarbu atkovojus laisvę jos neprarasti. Ir tikime, kad istorinis atminties puoselėjimas padės mūsų vaikams užaugti savimi pasitikinčiais, Lietuvą mylinčiais bei ją ginti galinčiais piliečiais.

Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos

Bezdonių ikimokyklinio ugdymo skyriaus mokytoja metodininkė Danguolė Voinič

Atkeliavo vaikų džiaugsmas – žiema

                      Sveikiname sulaukus tikros, gražios žiemos. Žiema yra žavus metų laikas, žavingas švaria gamta, apsivilkusiomis sniego baltumo drabužiais. Šį laikotarpį, kai už lango balta, balta mėgsta vaikai ir suaugusieji, nes tai yra kažko naujo įsikūnijimas. Kiek džiaugsmo į vaikų  širdis atnešė ši diena, kai prisnigo tiek daug sniego. Vaikai lauke ne tik pramogavo, bet ir nuoširdžiai padirbėjo.Lauke vaikai džiaugėsi tikra, gražia žiema. Mes visiems ir linkime pasidžiaugti tokia tikra ir gražia žiema.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Danguolė Voinič

2

Image 1 of 2

Trys karaliai

Lietuvoje trijų Karalių diena minima kasmet sausio 6 – ąją dieną,  ją tradiciškai laikome visų žiemos švenčių pabaiga, kai nupuošiamos eglutės. Šią dieną taip pat  šventinta kreida ant durų rašomos trys raidės +K +M +B. Šios raidės reiškia trijų karalių vardus (Kasparas, Merkelis, Baltazaras), o kryželis prieš kiekvieną raidę reiškia išminčių šventumą.

Šiek tiek istorijos

Pagal šiais laikais paplitusią versiją, vos gimus Jėzui Kristui ir danguje suspindus Betliejaus žvaigždei, jį aplankė trys Rytų karaliai, ir kiekvienas iš jų atnešė jam po dovaną.

Manoma, jog iš tiesų išminčiai buvo astrologai. Stebėdami dangų jie išvydo įsižiebus naują ryškią žvaigždę, kuri, pasak pranašysčių, turėjo simbolizuoti Žydų karaliaus ir žmonių nuodėmių atpirkėjo atėjimą į žemę. Jie nusprendė aplankyti naująjį karalių ir pagerbti jį dovanomis. Karaliais jie pradėti vadinti tik viduramžiais – gali būti, jog karalių titulas kilo iš psalmių, o galbūt išminčiai taip praminti todėl, kad atkeliavo iš tais laikais neįtikėtinai turtingais laikytų Rytų.

Vakarų krikščionys karalius laiko šventaisiais. Istoriškai nusistovėję jų vardai – Kasparas, Merkelis (Melchioras) ir Baltazaras. Manoma, jog Baltazaras yra Arabijos karalius, Merkelis – Persijos, o Kasparas – Indijos. Kiekvienam iš karalių priskiriama po vieną dovaną, iš kurių kiekviena turi simbolinę reikšmę.

Trijų Karalių dovanos:

Smilkalai – Kasparo dovana. Jie simbolizuoja šventumą, išmintį ir dieviškąją palaimą.
Mira (aromatiniai sakai, naudoti ligų bei žaizdų gydymui, senėjimui stabdyti, kūnų balzamavimui) – Baltazaro dovana. Ji simbolizuoja gyvenimą ir žemiškąją egzistenciją.
Auksas – Merkelio dovana. Ji simbolizuoja garbę, turtus ir galią. Dar manoma, jog dovanos simbolizuoja Kristaus prigimtį: auksas yra dovana karaliui, smilkalai – Dievui, o mira – mirtingajam.

Šią dieną su vaikais paminėjome šiek tiek kitaip.  Sausio 6 d. vaikai atėję į darželį po eglute rado skrynelę ir visiems kilo klausimas kas čia, kas paliko. Svarstė, diskutavo, tada jiems buvo pranešta kas per diena yra šiandiena. Vaikai klausėsi V. Račisko istorijos ,,Trys Karaliai’’, Jono Burkaus pasakojimo apie Tris Karalius. Pasiklausė Kęstučio Ivinskio eil.,Trys Karaliai’’.  Kartu su vaikais apžiūrėjome plakatą. Aptarėme kas jame pavaizduota.

Paskui su vaikais  šokome ratelius, dainavome dainas ir taip atsisveikinome su eglute. Vėliau kiekvienas nukabino po žaisliuką nuo jos šakų. Skambant muzikai išlydėjo eglutę ir prašė, kad vėl  sugrįžtų per kitas Kalėdas. Vaikučiai pažadėjo šiais metais būti geri, nuoširdūs ir daryti tik gerus darbus. O pravėrus skrynelę vaikučiai rado nuo ,,Trijų Karalių saldainių’’ ir kreidelę. Pasiaiškinome kam ji skirta ir nuėjome prie durų ir šventinta kreida ant staktų užrašėme pirmąsias išminčių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Senovėje buvo tikima, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Danguolė Voinič